Daiva Vaitkevičiūtė "Trise prieš mafija"
Ištrauka:
Labas, aš - Emilė
Mano draugės tikros vištos.Kudakuoja ir kudakuoja:
-Fi,tas Kobė tave išnaudoja!
-Ko tu tąsaisi su Kobe, ko?
Ko ko ko!Išnaudoja? Nesąmonėlė didžiausia! Mane išnaudoja nebent uodai.Atlenda,bjaurybės,iš paupio krūmų, zyzia ir zyzia, kol cvakt! - duria snapu lyg švirkštu ir siurbia kraują.
O dar tos vištos sako, kad aš lendu Kobei į užpakalį.
Na jau, atsiprašau! Jis - ne mano skonio: juodo gymio, išstypęs kaip gandras, garbanotas it ėriukas. Ir stambiais dantimis. Dievaži, lyg domino kauliukai. Retas šuo tokiais dantimis gali pasigirti. Be to, jei norite žinoti - jis vyresnis už mane dvejais matais. Sakyčiau, per senas.
O jau tas Kobės ūgis! Jei kada sumanytų, pavyzdžiui, mane pabučiuoti, turėtų atsisėsti ant vaiknamio ketvirto laipto, o aš, stovėdama laiptų apačioje, vargais negalais nosim pasiekčiau jam smakrą.
Bet tegul tos vištelės nusiramina: apie jokius bučinius aš nesvajoju. Jau sakiau - ne mano skonio. Be to, man tik trylika metų. Tačiau kada nors teks bučiuotis. Arba, kaip Jorė sako, trenkti laižiaką, feee!
Va jinai, metais vyresnė už mane, kaip paslaptį pakuždėjo, kad jau BUČIAVOSI, ot! Kada? Ogi tada, kai savaitgalį buvo išvažiavusi pas globėjus. Jorė taip vaizdžiai nupasakojo, kaip kaimynystėje gyvenantis vaikiūkštis ją įkalbinėjo pasibučiuoti, kad mirėm iš juoko.
Geriausia draugė-kvaila višta!
Ištrauka:
Mirė ir Džoja-pačios geriausios draugės pasaulyja,tiesiog sulipusios viena su kita:jos kartu švenčia savo gimtadienius,dėvi tokius pačius drabužius,klausosi tokios pačios muzikos,ir net savo jūrų kiaulytes abi pavadino Andželu.
